52019Kov
3T žarnyno magnetinio rezonanso enterokolonografija

3T žarnyno magnetinio rezonanso enterokolonografija

3T ŽARNYNO MAGNETINIO REZONANSO ENTEROKOLONOGRAFIJA

Kas yra žarnyno 3T magnetinio rezonanso enterokolonografija?

3T magnetinio rezonanso enterokolonografija santykinai naujas, sudėtingas, bet perspektyvus žarnyno ligų diagnostikos tyrimas, pasižymintis gera minkštųjų audinių raiška be jonizuojančios spinduliuotės poveikio, galimybe pirminius vaizdus palyginti su vėlesniais. Šis tyrimas suteikia galimybę įvertinti žarnų spindžius, sieneles bei pakitimus, esančius už jų ribų. Žarnyno MRT enterokolonografija yra naudojama uždegiminėms žarnyno ligoms nustatyti, jų aktyvumui ir gydymui vertinti, tačiau taip pat gali būti pritaikytas ieškant neaiškaus kraujavimo iš virškinamojo kanalo ar plonojo žarnyno obstrukcijos priežasties bei navikinio proceso. Gydytojai, naudodamiesi magnetinio rezonanso enterokolonografija, gali parinkti tinkamą gydymo taktiką ir vertinti jos efektyvumą esant Krono ligai ar opiniam kolitui. Tyrimo metu matomi radiologiniai požymiai padeda atskirti aktyvų žarnyno uždegimą, kuris gydomas medikamentais, nuo fibrozės, kuriai reikalinga chirurginė intervencija. Tokiu būdu pacientas gali išvengti nereikalingos operacijos ir jos galimų komplikacijų. 

Žarnyno 3T magnetinio rezonanso enterokolonografijos pranašumai?

  • Be apšvitos (nenaudojama radiacija);
  • Gera minkštųjų audinių skiriamoji geba (labai aiškūs ir ryškūs vaizdai);
  • Didelis efektyvumas nustatant komplikacijas;
  • Galimybė panaudoti įvairius tyrimo režimus norint įvertinti specifinius pakitimus;
  • Neskausminga procedūra, nereikia narkozės;
  • Galima įvertinti visą plonąjį žarnyną, kuris sunkiai prieinamas endoskopiniais metodais;
  • Tiriant uždegimines žarnyno ligas, Krono ligą ar opinį kolitą, galima išvengti invazyvaus endoskopinio tyrimo su biopsija (išskyrus pradinius Krono ligos pažymius ir aftines opas (erozijas) – šie pakitimai nustatomi tik endoskopiniu tyrimu);
  • Vieno tyrimo metu galima įvertinti visą pilvo ertmę jos neatvėrus.

Žarnyno 3T magnetinio rezonanso tomografijos enterokolonografijos trūkumai?

  • Didelė kaina;
  • Mažas prieinamumas;
  • Ilga tyrimo trukmė;
  • Netinkamas nesąmoningiems ar sergantiems klaustrofobija pacientams.

Kaip atliekamas žarnyno 3T magnetinio rezonanso enterokolonografijos tyrimas?

Atliekant žarnyno enterokolonografijos 3T magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, yra taikomas peroralinis ir intraveninis kontrastavimas, kuris reikalingas tam, kad tyrimas būtų išsamesnis ir tikslesnis (geriau būtų matomi tam tikri organai, kraujagyslės bei jų pakitimai).

Prieš tyrimą naudojama peroralinė kontrastinė medžiaga „Mannitol Fresenius 10% infuzinis tirpalas 500 ml“  – tai bifazis tirpalas, sudarytas iš vandens ir manitolio tirpalo. Medžiagos, kurios nerezorbuojamos per žarnyno sienelę, ištempia žarnyno spindį tyrimo metu. Bendras reikalingas tokio kontrasto kiekis svyruoja nuo 1 iki 2 litrų. Jį būtina išgerti per 45-60 minučių. Siekiant tyrimą atlikti kokybiškai, būtina sumažinti žarnų peristaltiką (susitraukimus), todėl tyrimo pradžioje bei prieš intraveninį kontrastavimą yra naudojamas specialus medicininis preparatas „Buscopan“.  Jis sušvirkščiamas į veną arba į raumenį. Tyrimo pabaigoje naudojama intraveninė kontrastinė medžiaga „Cyclolux“. Ji yra sušvirkščiama į veną specialiu automatiniu švirkštu arba ją suleidžia įprastu medicininiu švirkštu radiologijos technologas.

Kontrastinės medžiagos ar medicininio preparato suleidimo vietoje gali būti jaučiamas skausmas, pakraujavimas į poodinius audinius, patinimas ir pan. Kiekvienu individualiu atveju kontrastinės medžiagos suleidimo kiekį nustato tyrimą atliekantis radiologijos technologas.

Naudojant kontrastinę medžiagą ar medicininį preparatą gali pasireikšti alerginė reakcija – tai pykinimas, vėmimas, bėrimas, svaigulys, dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, alerginis šokas (anafilaksija) su kvėpavimo sustojimu. Retai pasitaiko ir kitokių reakcijų – tai galūnių judesių pasunkėjimas, raumenų silpnumas, sąnarių skausmas, regėjimo sutrikimas. Pastebėjus nors vieną iš paminėtų simptomų, būtina kreiptis į gydantį gydytoją.

Tyrimui naudojamas galingas 3T magnetinis tomografas. Pacientas tiriamas gulint ant pilvo, naudojama kūno ritė – tokiu būdu sumažinami artefaktai.

Žarnyno magnetinio rezonanso enterokolonografijos klinikinės indikacijos

Krono liga. Magnetinio rezonanso enterokolonografija naudojama Krono ligos pažeidimo lokalizacijai ir sunkumui nustatyt; identifikuoti komplikacijas, atskiriant aktyviąją ligos formą nuo neaktyvios, vertinant atsaką į gydymą (ar skirtas gydymas buvo veiksmingas). Šiuo metu gydytojai gydymo efektyvumui įvertinti dažniausiai naudoja įvairius klinikinius aktyvumo indeksus, kurie net ir stipriai išreikšti objektyviai neatspindi pažeidimo lygio. Taip pat, esant fibrostenotinei Krono ligos eigai, šis tyrimas padeda sėkmingai planuoti operacinį gydymą. Turėdamas žarnyno MR enterokolonografijos rezultatus, chirurgas gali pasirinkti, kokią operaciją atlikti – laparoskopiją ar laparotomiją. Šio tyrimo vaizdai suteikia galimybę įvertinti visą pilvo ertmę jos neatvėrus.

Uždegiminės žarnyno ligos. Uždegiminių žarnyno ligų gydymo poveikis vis dar dažnai vertinamas remiantis klinikiniais indeksais, tačiau jie yra subjektyvūs ir dažnai neatspindi ligos sunkumo. Todėl, remiantis, naujausiomis rekomendacijomis, siūloma atlikti žarnyno MR enterokolonografijos tyrimą. Tik šiuo tyrimu galima objektyviai įvertinti endoskopiniais metodais sunkiai įvertinamą visą plonąją žarną: nuo Treizo raiščio iki pat ileocekalinio vožtuvo, kartu ištiriant ir ligos komplikacijas, esančias už žarnos sienelės ribų (fistules, abscesus, žarnų perforaciją).

Virškinamojo trakto navikai. Žarnyno magnetinio rezonanso enterokolonografijos metu tiksliai nustatoma navikų lokalizacija, išplitimas, parenkamas tinkamas gydymas. Šis tyrimas ypač tikslus nustatant plonųjų žarnų navikus, kai endoskopijos galimybės ribotos. Žarnyno MR enterokolonografija yra labai jautrus ir tikslus tyrimo metodas norint diagnozuoti naviko lokalizaciją (vietą), stadiją. Tyrimo metu gaunama tiksli informacija apie navikinį procesą (esant ne tik lokaliam, bet ir atokiam išplitimui): kepenų ar kitų organų metastazėms, kuri padeda parinkti tinkamą kompleksinį gydymą, taip pat leidžia gydytojams tiksliau planuoti chirurginės intervencijos apimtį.

Žarnų nepraeinamumas. Sąaugos – dažniausia žarnų obstrukcijos (nepraeinamumo) priežastis, ypač pacientams, kurie yra po operacijos. Žarnyno MR enterokolonografijos tyrimo metu matoma užsisukusios, išsiplėtusio spindžio, po kuriuo matomas susiaurėjimas, žarnos.

Pooperacinių komplikacijų diagnostika. Išvaržos – nedažna pooperacinė komplikacija. Tai nenormalus žarnyno kilpų išsidėstymas, pasaito apsisukimas. Fistulės retesnės sergantiems opiniu kolitu lyginant su Krono liga sergančiais. Jų nustatymui MR enterokolonografija pakankamai tiksli dėl geros kontrastinės raiškos.